pametinis

2 pametìnis, -ė adj. (2), pãmetinis (1) 1. kasmet daromas, vykstantis: Lietuvos metraščiuose beveik nėra sausų trumpų pametinių užrašų rš. 2. NmŽ, Rs kas antri metai duodantis vaisių (apie sodą, vaismedį): Sodnai yr pametìniai: metais yr, metais nėr obulų Rt. Mūsų sodas pametìnis: vieną metą yra obuolių, kitą nėra Skr. Apie mus sodai kad ir veda, bet daugiausia pametìniai Lkč. Pametìnė ta obelė Pvn.